AHA

AHA (Alpha Hydroxy Acids)- rūgščių grupė, kuriai priklauso glikolio (glycolic- populiariausia), pieno (lactic), migdolų (mandelic), citrinų (citric), obuolių (malic), vyno (tartaric) ir kitos, mažiau populiarios rūgštys.  AHA rūgščių kategorijai priklauso ir vadinamos PHA rūgštys- lactobionic (laktobiono), gluconolactone (gliukonolaktonas). AHA rūgštys turi keratolitinį (eksfolijuojantį) poveikį, veikia kaip humektantai (pritraukia drėgmę į odą).

AHA naudingos kovojant su spuogais (tačiau BHA tam reikalui dažniausiai tinka geriau, nes patenka į poros vidų), šalina fotosenėjimo požymius- raukšleles, pigmentines dėmes, nes eksfolijuoja viršutinius odos sluoksnius ("atpalaiduoja" odos ląsteles- keratocitus). Padeda odai atsinaujinti, nes pagreitina odos ląstelių regeneracijos ciklą, pritraukia drėgmę, patenka į gilesnius odos sluoksnius, tad gali stiprinti elastino skaidulas, skatinti kolageno sintezę.

Kadangi rūgštys veikia eksfolijuojančiai, jos paplonina viršutinį raginį odos sluoksnį (Stratum Corneum)- dėl to gali atsirasti jautrumas saulei (storesnė oda geba geriau gintis nuo saulės spindulių). Tad kartu reiktų naudoti ir apsaugines priemones nuo saulės, vengti deginimosi (ypač kovojant su pigmentinėmis dėmėmis). Tačiau ilgainiui naudojamos rūgštys bendrai pastorina epidermį ir netgi spėjama, kad gerina odos barjero funkciją, tad paplonėjęs viršutinis sluoksnis (Stratum Corneum) bendram odos atsparumui įtakos neturi.

Kad AHA būtų veiksmingos kaip keratolitikai, jų koncentracija priemonėje turi būti virš 4%. Mažesnės koncentracijos rūgštys veiks daugiau kaip humektantai. Namie paprastai naudojamos koncentracijos iki 10%, kartais kiek daugiau (iki 15%). Aukštesnės, nei 10% koncentracijos AHA rūgštis reiktų naudoti saikingai ir tik retkarčiais, nes nėra gerai ištirta, koks kasdien naudojamų aukštos koncentracijos rūgščių poveikis odai. Veido valymams kosmetologijos kabinetuose naudojamos aukštesnės koncentracijos AHA- iki 50% (priklausomai nuo šalies). Gydytojų kabinetuose ir iki 70% (vadinamieji "gilūs pylingai", kai oda tikslingai traumuojama, kad būtų iššaukta odos gijimo reakcija, gamintųsi kolagenas).

AHA naudojimo pradžioje rekomenduojama pradėti nuo mažiausios koncentracijos (pvz., 5%). Adaptacijos periodu tik užsitepus odą gali padilgčioti- tai yra normalu. Rūgštims būdingas dilgčiojimas kyla greičiau dėl žemo produkto ph, nei dėl pačių rūgščių poveikio. Taip pat gali dirginti kiti priemonėje esantys ingredientai (rūgštys padidina priemonės įsiskverbimą, tad ir dirgikliai veikia ryškiau).
Kuo produkto ph žemesnis, tuo greičiau ir intensyviau rūgštis veikia. Profesionalaus stiprumo pylinguose (kuriuos naudoja gydytojų kabinetuose) ph gali tesiekti tik 0.6. Namie naudojamų priemonių optimalus ph yra tarp 3 ir 4.
Odai pripratus prie rūgščių galima pradėti naudoti ir aukštesnes, nei 5% koncentracijas.  Pradedant naudoti rūgštis reiktų turėti omenyje ir tai, kad jų poveikis yra kaupiamasis, tad greitų rezultatų tikėtis nevertėtų. Taip pat galimas odos valymosi periodas, kai odos būklė pablogėja prieš pagerėjant.

Rūgštys veiksmingiausios, kai yra paliekamos ant odos. Nuplaunamose priemonėse gali būti kažkiek naudingos, tačiau rūgšties koncentracija dažniausiai turi būti didesnė, kad poveikis jaustųsi. Galima problema su nuplaunamomis priemonėmis ir ta, jog jų ph gali būti per aukštas, kad rūgštys būtų veiksmingos. Taip pat rūgštiniai prausikliai negali būti naudojami arti akių, akių makiažui pašalinti. Priklauso nuo konkretaus atvejo, bet naudojant rūgštis reiktų vengti ir papildomo odos valymo mechaniškai (šiurkščių šveitiklių), nes įmanoma per daug nuvalyti, pažeisti odą.
Silpnesnės nenuplaunamos AHA priemonės (pvz., kremai) ant paakių gali būti naudojamos, tiesiog reiktų saugotis, kad priemonė nepatektų į akis. Tačiau ne visų jautri paakių oda gali toleruoti net ir mažos koncentracijos rūgštis. Grįžti į žodynėlį.