Mokomės suprasti kosmetiką (2) Sudėties analizė

Šiuolaikinis mokslas ir atradimai, tai, ką žinome apie odą, jos funkcionavimą, kosmetinių ingredientų tyrimai keičia požiūrį į kosmetiką ir mūsų lūkesčius. Šiais laikais drėkiklis gali būti ne vien odos drėgmės šaltinis, bet ir jos jaunintojas, gynėjas bei rekonstruktorius. Ir tai gali būti ne vien laikinas, kosmetinis poveikis. Gal skamba kaip kremo reklama... Tačiau remiantis mokslu ir atskyrus pelus nuo grūdų paaiškėja, kad tai visai įmanoma- tereikia išmokti išsirinkti tokį produktą, kuris gali padėti odai funkcionuoti. Taip pat būtina turėti realistines viltis (visgi tai kosmetika, ne plastinė chirurgija). Akivaizdus poveikis odos paviršiuje nebūtinai bus pastebimas, tačiau pasitelkus kosmetines priemones įmanoma turėti visapusiškai sveikesnę, atsparesnę, ir, tuo pačiu, lėčiau senstančią odą.

Taigi, nuo pradžių...

Pagal kosmetikos reguliavimo nuostatas kosmetiniai ingredientai produktuose turi būti išdėstyti mažėjančia tvarka pagal to ingrediento svorį priemonėje. Visi ingredientai, kurie sveria daugiau, kaip 1% produkto svorio privalo būti išdestyti būtent tokiu būdu. Ingredientai, sveriantys mažiau, nei 1% gali būti surašyti nesilaikant šios taisyklės. Taigi jei reklamoje išgirti veiklieji ingredientai puikuojasi pačioje sąrašo pabaigoje, galima daryti išvadą, kad jie nebus ypatingai veiksnūs.

Absoliučiai visi ingredientai (nepaisant patentų, autorinių teisių ir t.t.), panaudoti priemonėje privalo būti parodyti ingredientų sąraše. Ši taisyklė negalioja kvapiosioms medžiagoms, todėl vietoj detalaus jų sąrašo dažnai galima pamatyti tiesiog žodį „perfume“, „fragrance“ ir pan. Taip pat tai negalioja priemaišoms (kurių procentas paprastai būna ypatingai mažas).

Svarbu žinoti, kad didžiąją dalį produkto dažnai užima tiesiog vanduo. Losjonuose ir kremuose vanduo siekia 65-85% produkto svorio, geliuose- ir daugiau. Labai „sunkiose“ priemonėse- tepaluose, emulsijose, balzamuose vandenį gali pakeisti lipidai, riebieji alkoholiai ir t.t. Tokios priemonės turi savybę pasilikti odos paviršiuje ir prasčiau susigerti, dėl to puikiai apsaugo odą nuo aplinkos poveikio. Produkto be vandens pagrindas gali buti ir silkonai- tokie produktai dažniausiai vadinami serumais.

Drėkiklių sudėtį galima būtų išskirstyti taip (atminkit, tai tik gairės):

• ~65-85% (losjonuose ir kremuose) užima vanduo- tirpiklis, paskirsto ingredientus ant odos, lengvai išgaruoja odos paviršiuje. Kiti ingredientai jį nuneša giliau į odą, tad jis kažkiek drėkina.

• ~5-35% lipidai (jų gali ir nebūti, jei priemonė "lengva"). Lipidai tepaluose gali užimti ir iki 100% (pvz..: Vaseline 100% Pure Petroleum Jelly)- mineralinis aliejus, natūralūs aliejai, keramidai, cholesterolis ir t.t. Sudaro ir atstato natūralų odos barjerą, neleidžia odos drėgmei išgaruoti. Kartu su emulsikliais suteikia priemonei jos tekstūrą.

• ~1-2% emulsikliai- stearic acid, trietholamine, laureth-4, quaternium, riebieji alkoholiai, polysorbates, potassium cetyl sulfate ir t.t. Padeda vandeniui ir lipidams susimaišyti, produktui išlaikyti vientisą masę.

• ~0.05-15% ar daugiau- “aktyvieji ingredientai” (JAV išskiriami sąrašo pradžioje, nurodant procentus. Tačiau nebūtinai. Ingrediento procentas gali būti nemažas (pvz., 10% AHA), tačiau prie aktyvių jis nebus priskirtas. JAV kai kuri kosmetika su aktyviaisiais ingredientais yra laikoma nereceptiniais vaistais. Pvz., kremai nuo saulės)- pagrindinės veikliosios medžiagos. Labai platus sąrašas- nuo glicerino iki rūgščių. Odos dirglumą mažinantys ingredientai, drėgmę pritraukiantys (humektantai- glicerinas, cukrūs), eksfolijuojantys (AHA, BHA, šlapalas...), odai identiški (hialuronas, amino rūgštys...), apsaugantys nuo saulės (avobenzonas, titano dioksidas, cinko oksidas...), augaliniai ekstraktai, odos balikliai (hidrokinonas, arbutinas) ir t.t.

• ~0.1-1% konservantai. Parabenai, phenoxyethanol, DMDM hydantoin, imidazolidyl urea ir t.t. Priklausomai nuo produkto formulės gali būti ir nenaudojami (pvz., bevandenėse priemonėse), arba naudojami natūralūs- antioksidantai, alkoholis, greipfrutų kauliukų ekstraktas (beje, jis ne visada toks natūralus, kaip kad skamba)...

• <1% kvapiosios medžiagos (Parfum, perfume, fragrance, jei yra išskirta smulkiau- linalool, cinnamal, citronellol, geraniol, limonene...).

Pagrindinė, viską supaprastinanti taisyklė- bandant suprast ingredientų sąrašą, visų pirma reiktų susirasti konservantus ir kvepalus, jei jų yra. Tai dažnai būna "1% riba", iki kurios ingredientai dėliojami mažėjimo tvarka. Dažniausiai kas eina po konservantų bei kvepalų yra ypatingai mažos koncentracijos, tad daugumoje atvejų toks menkas kiekis didelės reikšmės odai neturės.

Naudingos galūnės atskiriant ingredientus (tai nėra taisyklės, tik gairės- ne visada, bet dažniausiai galūnė sutampa):

• -one. Silikonai (pvz., dimethicone- turbūt populiariausias kosmetikoje naudojamas silikonas)- priduoda odai švelnumo, pagerina priemonės poslinkį ant odos. 
• -ane. Silikonams giminingi ingredientai be ilgosios anglies grandinės (pvz., isododecane)- naudojami tirštumui, odos švelnumui ir pan.

• -ide, -ate, -pol, -mer. Pagalbiniai tirštinantys, plėvelę formuojantys ingredientai, emulsikliai,  ir pan. (acrylamide, polysorbate, acrylate, crosspolymer...).